varnikė

varnìkė sf. (2) žr. varnelė: 1. LKAI150(Rt, Trg). 2. Kl, Jdr, Tn, Šlv Pakepiau keturis kepalus i varnìkę Erž. Vaikai, jum tą varnìkę iškepsu DūnŽ. Obuluką įspausi dar į tą varnìkę vaikuo End. 3. Varnìkę plane pabrėža, i pabengtà Rdn. 4. žr. varnauogė 1: Varnikės to[je] pelkė[je] buvo – juodos uogos, nedidelės, už mėlynę mažesnės, palei žemę – juodos juodos Jrb.